Kailas ir Waldo
  • Pradžia
  • Britų trumpaplaukiai
    • Apie britų trumpaplaukius
      • Britų trumpaplaukių veislynai Lietuvoje
      • Kaip išsirinkti kačiuką
      • Kailas
        • Kailo foto albumas
          • Eilės Kailui
          • Waldo
            • Waldo foto albumas
              • Eilės Waldui
              • Mūsų draugai
                • Draugų fotogalerija
                  • Draugų piešiniai
                    • Viktorinos nugalėtojas
                    • Įdomu žinoti
                      • Katės – vegetarės? Fauna ir flora namuose – kas nuodinga katei
                        • Ar katės mato spalvotai?
                          • Kačių kūno kalba
                            • Kačių kalba
                              • Kačių klausa ir uoslė
                                • Katė ir kiti naminiai gyvūnai
                                • Video
                                • Komentarai

                                Kaip išsirinkti kačiuką?

                                Picture
                                Bonnie ir Barbie Šaltanosis *LT
                                   Jei su­ma­nė­te įsi­gy­ti ka­čiu­ką, pir­miau­sia aptarkite tai su šei­ma. Vi­sų pir­ma, tu­ri­te ži­no­ti, kad ka­tė jū­sų na­muo­se gy­vens 10–15 me­tų, tad rū­pin­tis ja ga­li tek­ti ir ki­tiems šei­mos na­riams. Jei no­ri­te, kad gy­vū­nas ge­rai jaus­tų­si na­muo­se, jū­sų vie­no mei­lės jam ne­už­teks. Dar prieš įsigyjant ka­čiu­ką, reik­tų pa­si­do­mė­ti, ar jū­sų šei­mos na­riai nė­ra aler­giš­ki ka­tėms. Šiuo me­tu, kai aler­gi­nių su­sir­gi­mų dau­gė­ja, tai yra la­bai svar­bu.
                                   La­bai svar­bu ži­no­ti, ko­kiu tiks­lu ma­žy­lį įsi­gy­ja­te. Jei no­ri­te ka­čiu­ko, kaip žais­liu­ko vai­kams, ypač ma­žiems, tai gal ge­riau bū­tų nu­pirk­ti pliu­ši­nį žais­liu­ką. Kad ir koks mie­las ir švel­nus gy­vū­nas yra ka­čiu­kas, tu­ri­te ne­pa­mirš­ti, kad tiek vai­kų, tiek ka­čiu­ko el­ge­sys nė­ra prog­no­zuo­ja­mas. Vai­kas ne iš pik­tos va­lios ga­li ka­čiu­ką nu­skriaus­ti, o ka­čiu­kas juk tu­ri na­ge­lius ir dan­tu­kus... Pliu­ši­nis žais­liu­kas ne­si­dras­ko, ne­kan­da, o ir prie­žiū­ros ne­rei­ka­lau­ja... Jei tai bus jū­sų ir jū­sų šei­mos na­rių drau­gas, tu­ri­te nu­spręs­ti, koks ka­čiu­kas jums ge­riau­siai tiks – veis­li­nis ar mišrūnas, pa­ti­nas ar pa­te­lė.
                                   Veislinių kačių privalumas tas, kad yra daugybė veislių, apie kurias galite pasiskaityti, jas pažinti ir nuspręsti, norite žaismingos burmos ar karališkos persės. Kalbėdami su veisėjais, galite išsiaiškinti, kokia jūsų mėgstamiausios veislės katė yra realiame gyvenime. Jei perkate veislinę katę, įsitikinkite, kad veislynas švarus, išsiaiškinkite, kaip laikomos katės (atskirai uždarytos narvuose, gyvena kartu su šeima ar laikomos lauko sąlygomis). Visa tai labai svarbu, nes žinosite, kaip katė elgsis namuose. Vis dėlto, jūsų meilė reikalinga ir daugybei likimo valiai paliktų kačių, kurias galite pasiimti iš gyvūnų prieglaudos. Jei neketinate užsiimti kačių veisimu, neveislinė katė taip pat gali būti puiki kompanionė.
                                Patelė ar patinas?
                                   Tiek katinai, tiek katės yra puikūs augintiniai, jei jie yra sterilizuoti. Kačiukai turėtų būti sterilizuojami apie 6 mėnesių amžiaus, kai kurie veisėjai parduoda kačiukus jau sterilizuotus. Jei kačiukas bus skirtas veisimui, lytis labai svarbi, kadangi subrendusios katės rujoja, žymi teritoriją ir pan.
                                   Jū­sų nu­si­žiū­rė­tas ka­čiu­kas prieš pa­lik­da­mas mo­ti­ną tu­ri bū­ti ne jau­nes­nis nei 12 sa­vai­čių am­žiaus. Pir­mą kar­tą skie­pi­ja­mi 2–3 mėn. am­žiaus ka­čiu­kai, ir ke­liau­ti su jais ga­li­ma tik dar po 2 sa­vai­čių. Tarp­tau­ti­nės ka­čių mė­gė­jų or­ga­ni­za­ci­jos drau­džia par­duo­ti jau­nes­nius kaip 3 mėn. ka­čiu­kus. Juo la­biau, kad ka­tė-ma­ma juos dar mo­ko tvar­kin­gu­mo, ir šie įpro­čiai pil­nai su­si­for­muo­ja tik apie 6 mėn. am­žių. Tai­gi, re­ko­men­duo­ja­me pirk­ti ne jau­nes­nį kaip 3–4 mėn. am­žiaus ka­ti­nė­lį. Klai­din­gas ir ne­tu­rin­tis pa­grin­do yra mi­tas, kad ka­čiu­ko, vy­res­nio nei 6–12 sa­vai­čių, ge­riau ne­pirk­ti, nes jam sun­kiau bus pri­pras­ti prie žmo­nių ir jis steng­sis lai­ky­tis nuo­ša­liau nuo vi­sų. Jei jį daž­nai im­da­vo ant ran­kų, tai ka­čiu­kas grei­tai pri­pras prie žmo­nių ir taps švel­niu, pri­si­ri­šu­siu na­mi­niu gy­vū­nė­liu.
                                At­kreip­ki­te dė­me­sį ar gy­vū­nė­lis ne­tu­ri blu­sų, au­sų er­ku­čių, ar ne­vi­du­riuo­ja, nė­ra iš­sky­rų iš akių ir no­sies. Ne­ga­li bū­ti jo­kių ei­se­nos de­fek­tų, ka­čiu­kas ne­ga­li šlu­buo­ti.
                                  Įsi­gi­ję ka­čiu­ką bū­ti­nai pa­ro­dy­ki­te jį ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jui, pa­si­kon­sul­tuo­ki­te.


                                Kačiukas jau namuose

                                Picture
                                Dame de Pique Legatowka *PL
                                   Ir štai, pa­si­rin­ki­mas pa­da­ry­tas – jūs ži­no­te, ko­kios veis­lės, ly­ties ir spal­vos ka­čiu­ko jums rei­kia, kur jį įsi­gy­si­te. At­ėjo lai­kas ir ma­žy­lis jau pas jus na­mie. Tuoj pat iš­ky­la be­ga­lė klau­si­mų – kuo šer­ti, kaip įreng­ti „vie­tą“, kaip pri­pra­tin­ti prie tu­a­le­to ir t.t. Bū­tent čia ir pa­si­ro­do ka­čiu­ko įsi­gi­ji­mo iš klu­bo pliu­sai. Klu­buo­se vi­sa­da yra pa­ty­ru­sių žmo­nių, ku­rie at­sa­kys į vi­sus iš­ki­lu­sius klau­si­mus, pa­tars iš­ki­lus bet ko­kiai pro­ble­mai, re­ko­men­duos ge­rą ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją. Jei nu­si­pir­ko­te ka­čiu­ką iš ran­kų – gat­vė­je ar tur­gu­je, tai, ži­no­ma, ne­ga­li­te bū­ti ga­ran­tuo­ti dėl ap­gau­lės, be to, gal­būt jūs įsi­gi­jo­te net ser­gan­tį gy­vū­nė­lį ir to­kiu at­ve­ju nie­kas ne­ga­lės ap­gin­ti jū­sų tei­sių.
                                   Ir vis dėl­to... Jums pri­reiks dvie­jų du­be­nė­lių (ge­riau ke­ra­mi­ki­nių) – vie­no pa­ša­rui, ki­to van­de­niui, ku­ris nuo­lat tu­ri bū­ti švie­žias ir šva­rus. Klai­din­ga yra nuo­mo­nė, kad šer­ti ma­žy­lį rei­kia ne re­čiau kaip ke­tu­ris kar­tus per die­ną. Ka­tė, vi­sai ki­taip nei šuo, ėda­lo tu­ri tu­rė­ti vi­są pa­rą ir ga­li­my­bę ės­ti ka­da tik no­ri. Pa­ša­rą pa­rin­ki­te pa­tys – prieš tai pa­si­kon­sul­ta­vę su vei­sė­ju, kuo šė­rė ka­čiu­ko mo­ti­ną ir ko­kį pa­pil­do­mą pa­ša­rą da­vė ka­čiu­kams. Re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­ti aukš­tos ko­ky­bės sau­są pa­ša­rą, kon­ser­vus skir­tus ka­tėms ir kt. Bet jei ma­žy­lis ne­mėgs­ta to­kio pa­ša­ro, ta­da ga­li­ma duo­ti mė­sos, žu­vies ir bū­ti­nai ėda­lo pa­pil­dų (vi­ta­mi­nų, mik­ro­ele­men­tų). Iš mė­sos pro­duk­tų ge­riau­siai tin­ka jau­tie­na ir jos sub­pro­duk­tai. Mė­są rei­kia su­pjaus­ty­ti pail­gais ga­ba­lė­liais. Ne­pa­mirš­ki­te, kad še­riant sau­su pa­ša­ru ka­čiu­kui rei­kia di­de­lio kie­kio van­dens, bū­ti­na ste­bė­ti ar gy­vū­nė­lis leng­vai ga­li pa­siek­ti van­de­nį.
                                   Ge­riau­siai tin­ka jū­ri­nė žuvis. Žu­vį re­ko­men­duo­ja­me ap­vir­ti, nes ža­lio­je žu­vy­je yra tam tik­rų me­džia­gų, ku­rios truk­do pa­si­sa­vin­ti vi­ta­mi­nus. Žuvies ga­li­ma duo­ti ne dažniau kaip 2–3 kar­tus per sa­vai­tę.
                                   Ne­re­ko­men­duo­ja­me ma­žy­liui duo­ti pie­no, nes kar­vės pie­no su­dė­tis ge­ro­kai ski­ria­si nuo ka­tės ir tai ga­li iš­šauk­ti virš­ki­ni­mo trak­to su­tri­ki­mus. Jei ka­čiu­kas no­ri, kar­tais ga­li­te duo­ti varš­kės, natūralaus jogurto, grietinėlės.
                                   Na štai, dėl šė­ri­mo dau­giau ma­žiau aiš­ku. Da­bar apie tu­a­le­tą. Tu­a­le­tas tu­ri „at­si­ras­ti“ kar­tu su nau­ju na­mų gy­ven­to­ju. Par­duo­tu­vė­se ra­si­te įvai­riau­sių tu­a­le­tų. Ne­re­ko­men­duo­ja­me į jį dė­ti laik­raš­čio. Nau­do­ki­te spe­cia­lų ka­čių tu­a­le­tui skir­tą krai­ką. Ku­rį lai­ką žvė­re­lį ste­bė­ki­te ir kai tik jis pra­dės ruoš­tis at­lik­ti sa­vo rei­ka­lus nu­neš­ki­te jį į tu­a­le­tą ir pa­lai­ky­ki­te ten ke­le­tą mi­nu­čių, te­gu gy­vū­nė­lis pa­ma­to, kur rei­kia bėg­ti „rei­ka­lui pri­spau­dus“. Pir­mo­mis die­no­mis jums teks sa­vo au­gin­ti­nį pa­ly­dė­ti į tu­a­le­tą, bet už­tai vi­są li­ku­sį lai­ką dėl to pro­ble­mų tik­rai ne­tu­rė­si­te. Ta­čiau to­kio „pa­ly­dė­ji­mo“ rei­kia tik tiems ka­čiu­kams, ku­rie nuo ma­mos bu­vo at­skir­ti jau­nes­ni nei 3 mė­ne­sių. To­dėl pir­ki­te ne jau­nes­nį nei 12 sa­vai­čių gy­vū­ną ir jo­kių tu­a­le­to problemų jums vi­sai ne­iš­kils, nes ka­tė, ka­čiu­kų ma­ma, juos vis­ko iš­mo­ko.


                                Picture
                                Helleborus Viridis Sokolpark
                                    Iš kar­to mo­ky­ki­te gy­vū­nė­lį elg­tis taip, kaip no­ri­te jūs. Jei­gu pir­mo­mis die­no­mis jūs „žiū­rė­si­te pro pirš­tus“ į tai, kad jis li­pa ant sta­lo ir ėda ant jo esan­tį mais­tą, tai ir vė­liau ten jis jau­sis pui­kiai. Tam, kad ne­ės­tų gė­lių – duo­ki­te jam vi­ta­mi­nų ir au­ga­li­nių pa­pil­dų, pa­sė­ki­te spe­cia­lios žo­ly­tės va­zo­nė­ly­je.
                                   Svar­bi ma­žy­lių prie­žiū­ros da­lis yra kai­liu­ko prie­žiū­ra. Šu­kuo­ti ka­čiu­ką rei­kia re­gu­lia­riai, ta­da po jū­sų na­mus vaikš­čios šva­rus au­gin­ti­nis. Mau­dy­ti ka­tę rei­kia kuo re­čiau ir tik ta­da, kai tik­rai yra bū­ti­na. Ka­tės šva­rūs gy­vū­nai, sa­vo kai­lio prie­žiū­rai ski­ria la­bai daug lai­ko.
                                   Įdė­miai se­ki­te ka­čiu­ko svei­ka­tą, nes ka­tės su­ser­ga la­bai stai­ga ir pa­dė­ti kar­tais bū­na jau per vė­lu. Ka­čių svei­ka­tos ro­dik­lis – akys. Jos tu­ri bū­ti šva­rios, pla­čiai at­merk­tos, links­mos. Jei ka­tė pri­si­mer­ku­si, iš akių ir no­sies te­ka iš­ta­kos, sei­lė­ja­si – grei­čiau­siai ji ne­svei­kuo­ja. To­kiu at­ve­ju bū­ti­na kuo grei­čiau kreip­tis į ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją, ne­lau­ki­te kol pa­ge­rės – ga­li­te pa­vė­luo­ti.
                                   Ne­pa­mirš­ki­te, kad pro­fi­lak­tiš­kai du kar­tus per me­tus bū­ti­na duo­ti vais­tų nuo kir­mė­lių, be to, an­ti­hel­min­ti­kus bū­ti­na su­šer­ti vi­siems na­me gy­ve­nan­tiems gy­vū­nams tuo pa­čiu me­tu. La­bai svar­bus pa­ta­ri­mas – nie­ka­da ne­pir­ki­te ir ne­duo­ki­te jo­kių vais­tų sa­vo ka­ty­tei pa­tys, nes ka­tės yra la­bai jaut­rūs gy­vū­nai ir tas, kas tin­ka jū­sų kai­my­no šu­niui, tik­riau­siai, vi­sai yra ne­tin­ka­ma jū­sų ka­tei.
                                   Tai tik pa­tys pa­grin­di­niai pa­ta­ri­mai pra­de­dan­tiems ka­čių au­gin­to­jams. Dau­giau in­for­ma­ci­jos jums su­teiks Lie­tu­vos fe­li­no­lo­gų drau­gi­jos kon­sul­tan­tai, ki­tų klu­bų at­sto­vai ar ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai.

                                http://www.vetinfo.lt/1/
                                http://www.keturkojis.com/


                                Create a free website with Weebly